Modernumo ir meistrystės deriniai

Kazys Bimba gali puikuotis spalvinga kūrybine savo biografija, kurią puošia didžiulė
skulptūrinių antkapių kolekcija. Sakykime, kad tai yra jo skulptūrų paroda po atviru dangumi.
Tai kūriniai, savitai pratęsiantys tradicinį lietuviškų antkapių meną.
Tačiau tai modifikuota, naujas Lietuvos kultūros realijas perteikianti, jau kitas vertybes ir
estetinį skonį simbolizuojanti kūryba. Reikėtų labai atidžiai pastudijuoti Kazio Bimbos
antkapių kolekciją ir mums atsivertų esminiai lietuviško mentaliteto bruožai – santykis su
amžinybe ir laikinumu, gyvenimu ir mirtimi. Šiuo atveju, antkapyje kryžiuojasi estetika ir
egzistencija. Laikinumas pridengiamas ilgaamžiu akmeniu, o mirtis nuslopinama estetine
gražios formos pajauta. Todėl Kazys nuolat laviruoja tarp religinių, mirties, amžinybės
simbolių ir skulptūrinės plastikos dėsnių.
Pasitelkdamas tradicinės ir modernios skulptūros formas jis modernizuoja ir estetizuoja šiaip
be galo monotonišką „monolitinį“ lietuviškų kapinių peizažą ir kuria naujas kapinių kultūros
tradicijas. Kita vertus, Kazys yra itin aktyvus ir įvairių šiuolaikinio meno projektų dalyvis.
Būtent šioje erdvėje išryškėja dar viena Kazio savybė – jo imlumas ir atvirumas kūrybiniams
eksperimentams. Būtent čia pasireiškia visa gaivalinga šio menininko vaizduotė, jo
meistriškumas ir laisvumas. Metalo laužo skulptūrų plenere Kazys stebino lakoniškomis
metalo plastikos formomis, „Performos“ projekte jis sukūrė abstrahuotas, monumentalias
medžio skulptūras. Akivaizdu, kad šiuo atveju puikiai dera tradicinė Kazio meistrystė ir jo
asmenybės modernumas. Akivaizdu, kad ši svarbi dermė yra ir šios jubiliejinės Kazio
Bimbos parodos pagrindas.

Virginijus Kinčinaitis